Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Skruzdėlynų variantus turiu du. Vienas klasikinis su tešla, kurią reikia gerai padaužyti kočėlu, labai gražus, bet man – mažiau skanus. Antrasis – paprastas, greitas, bet ne toks gražus, užtat koooks skanus! Jei galiu rinktis, renkuosi – pastarąjį. Šį kartą geriausi kritikai buvo vaikai, kurie džiaugėsi „čia tai skainėstas!“, manau, tai viską ir pasako.

Šis skruzdėlyno variantas gimė iš mano darbų mokytojos žagarėlių recepto. Daug metų jį saugau ir turiu pasakyt –  skanesnių žagarėlių nesu radusi iki šiandien. Lakšteliai – plonyčiai, traškūs, tirpstantys burnoje.

Tešlos kiekis priklauso nuo kiaušinių kiekio. Pirma norma: du kiaušiniai, mažas skruzdėlynas,  antra – 4, vidutinis skruzdėlynas, šeši kiaušiniai – didelis skruzdėlynas.

Reikės:

Dideliam skruzdėlynui:

6 kiaušinių,

3 VŠ be kaupo cukraus,

1 AŠ druskos,

miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla,

aliejaus virimui,

degtinės ar spirito ~ porą šaukštų.

Sirupui:

250 g. cukraus,

12 VŠ didelių medaus,

šlakelio vandens.

Gaminame: 

Lakštelius:

Kiaušinius paplakame su cukrumi ir druska, dedame miltų.

Miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla. Dėti po truputį, vis paminkyt, turi būt minkšta, lengvai minkoma, kočiojama ir lipni. Kočiojant reiks vis miltuot ir stalą, ir kočėlą. Svarbu nepridėti daug miltų, kad nebūtų tešla kieta. Man miltų dubenyje visada lieka, minkau ir jei matau, kad užtenka – palieku nesuminkytus.

Iškočioti labai labai plonai, popieriaus plonumo. Supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir virti karštame aliejuje. Į aliejų nepamiršti įpilti degtinės ar spirito.

Jei iškočiojote labai plonai ir tešla ne per kieta – lakšteliai iškart pradės pūstis ir pūslėtis. Virti, kol lengvai parausta. Išverda labai greitai.

Sirupą:

Į puodą supilame cukrų, užpilame vandeniu – nedaug, vos vos, kad tik apsemtų.

Užkaičiame, palaukiame, kol užverda. Vis pamaišome.

Užvirus kaitrą sumažiname. Paliekame virti. Nepamirštame vis pamaišyti. Pradžioje bus daug burbulų, paskui jų mažės, dar vėliau pradės burbuliuoti smulkiais burbuliukais, sirupas darysis skaidrus, tirštės. Sudedame medų ir dar kartą užverdame.

Skruzdėlyną:

Lakštelius dedame sluoksniais ir užpilame sirupu. Pradedame nuo didelių, baigiame mažais lakšteliais. Barstome skruzdėlių – aguonų. Dekoruojame vyšniomis, riešutais ar kaip tik patinka.

Skanaus!

Kaip pasigamint namie nuostabius ledus, jau rašiau, kai rašiau apie ledus su sausainiais. Nesikartosiu, kad tai taip paprasta, kad pirmą kartą pamačius glumina. Jei ledus gaminate pirmą kartą, patarčiau pradėti nuo ledų su sausiainiais.

 Nors ledai sausainyje mūsų šeimos favoritai, labai užsinorėjau šokoladinių ledų. Nors gamyba paprasta paprasčiausia, daryti žiauriai nesisekė. O priežastis to – mažoji dvimetė padykėlė. Sunku daryt du darbus vienu metu, ypač, kai kas nors bando tavo kantrybę, taip į šokodalą pripyliau kefyro ir panašiai, nekalbant apie tai, kad sugebėjau šokoladą paverst kieta koše… Ir dabar dar pikta, ypač, kai akis bado mažosios tušinio menu,  gražiai papuošta kambario siena. Gerai tai, kad ledų skoniui nepakenkė.

Reikės:

3 pakelių grietinėlės,

kondensuoto pieno (dėti tiek, kad gautųsi, norimas saldumas, paprastai 3 – 4  VŠ ),

~ 130 g. juodojo šokolado,

vaflių (didelių lakštų).

Gaminame:

Šokoladą ištirpiname ant mažos ugnies, baigiant įpilame šlakelį grietinėlės, paliekame atvėsti.

Grietinėlę išplakame iki purumo.

Į plaktą grietinelę pilame šokoladą, išmaišome, dedame kondensuoto pieno (pagal norimą saldumą).

Į folija ištiestą indą dedame valfio lakštą, jei reikia kraštus apipjauname.

Ant vaflio pilame ledų masę ir užklojame kitu vaflio lakštu.

Gražiai uždengiame folija ir dedame į šaldiklį sustingti. Jei masė plona, sustings per keletą valandų.

Skanaus!

Varškės apkepas mūsų šeimoje labai mylimas, jau seniai turiu Aurelijos receptą ir jo ištikimai laikausi, nes juo esu patenkinta ir visada –  užtikrinta dėl skonio. Šis receptas, sudomino sudedamąja dalimi – morkomis, labai jau skaniai skambėjo ir gražiai atrodė. Išbandžiau ir nenusivyliau, dabar turiu saviškiam receptui draugą.

Pagaminti paprasta, greita, nieko įmantraus, bet kaip visada  – skanumėlis!

Reikės:

360 g. varškės,

150 g. bulvine tarka tarkuotų morkų,

3 kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

4 VŠ manų kruopų,

1 AŠ kepimo miltelių,

0,5 AŠ vanilinio cukraus,

70 g. tirpinto ir atvėsusio sviesto,

žiupsnelio druskos,

saujos razinų (plautų, brinkintų).

Gaminame:

Į indą su varške sudedame kiaušinius, cukrų, druską, vanilinį cukrų ir viską išmaišome su trintuve (blenderiu). Jei trintuvės nėra, tada reiktų gerai pasidarbuoti šaukštu, kad ištrint varškės gumuliukus, tada sudedame visus kitus produktus. Krečiam į kepimo indą išteptą sviestu arba kepimo popieriumi ir kepam ~ 0,5 val. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Mano kepimo forma šį kartą buvo labai smarkiai per didelė apkepo kiekiui, tešlos buvo labai plonai, kepiau trumpiau – 20 min.

Smagi dalis buvo brangiausiojo klausimas prieš valgant:  „ar čia koks nors naujas trisluoksnis apkepas?“

Štai ir viskas, skanaus!

Šaltinis:čia.

Iki šiol esu išbandžius ne vieną bananų duonos receptą, bet nei vienas nepasirodė vertas mano užrašinės, iki šiol… dabar jau turiu, superinė duona, superinė bananų duona! Net nežinau, ar ji man tokia skani pasirodė dėl naudotų speltos miltų, ar dėl seniai valgytų saldumynų, bet palygint su kitomis banaų duonomis, ši man pasirodė liuksiška. Sodri, drėgna, ne per saldi… liuksiška ir tiek…

Gaminama tame pačiame stiliuje – vienas, du ir baigta!

Reikės:

2 labai didelių arba 3 mažesnių bananų,

310 g. miltų arba 2 puodeliai (turėjau progą išbandyt, seniai eilės laukusius, speltos miltus),

2 AŠ kepimo miltelių,

1 AŠ sodos

1/4 AŠ druskos,

1/4 AŠ tarkuoto muškato,

85 g. pekano riešutų arba 1/2 puodelio (tokių turėjau, originale graikiški) pakepintų sausoje keptuvėje,

2 didelių kiaušinių (L dydžio),

3/4 arba 125 g.  puodelio cukraus,

90 g. sviesto, išlydyto,

125 ml pieno arba 1/2 puodelio pieno,

20 g. juodojo šokolado (sulaužyto).

Gaminame:

Atskirame inde bananus sutriname šakute, labai nesitengiant, smagu bus jausti bananą duonelėje.

Kitame inde sumaišome: miltus, kepimo miltelius, sodą, muškatą, druską, riešutus, šokoladą.

Dideliame dubenyje suplakame kiaušinius su cukrumi, lydytu sviestu ir pienu.  Į šį dubenį per porą kartų sudedame sausą mišinį (miltai, soda, riešutai….). Išmaišom. Pabaigai sudedame trintus bananus. Švelniai permaišom, kad labai nesutrint bananų.

Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotą (arba sviestu išteptą) kepimo formą aukštais kraštais.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 55 – 60 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia.