Šeimynai pageidavus susiruošiau gaminti kebabus (tikriau šavarmą) ir apsižiūrėjau, kad namie nėra nei lašo harisos (Harisa (harissa) – aštrus, čili (mano atveju) pipirų padažas su česnakais, kalendra ir kt. priedais. Be jos neįsivazduojamas patiekalas Šiaurės Afrikoje – Tunise, Maroke, Alžyre ).

Jei mėgtstate aštrų maistą tai suprantate, ka toks padažas būtinai turi būt šaldytuve. Man harisa tinka ne tik su mėsos patiekalais, bet visur kur norisi aštrumo.

Pasidaryt jį labai lengva .

Labai aštriai džiovintų čili pipirų harisai reikės:

12 džiovintų čili pipirų (maniškiai neįtikėtinai mažiukai, teko imti 30),

10 česnako skiltelių,

1 VŠ maltų kmynų,

1 VŠ malto kumino,

1 VŠ maltos kalendros,

10 VŠ alyvuogių aliejaus,

4 VŠ raudono vyno acto,

1 VŠ druskos,

2 VŠ pomidorų padažo (be priedų).

Gaminame:

Džiovintus pipirus užpilame karštu vandeniu ir palaikome pusvalandį. Nusausiname, išimame sėklytes ir kotelius. Aš to nedariau, nes reiktų padidinamojo stiklo. Pipirus ir kitas sudedamąsias dalis sudedame į kombainą ir sumalame,  neapsižiūrėjus sudėjau nemaltus kmynus, tai jie tokie ir liko.

Paskutinis akcentas – pomidorų padažas.

Harisą galima gardinti pora šaukštu pomidorų padaž0.  Laikyti sandariame inde šaldytuve arba uždenkite maistine plėvele. Jei ant viršaus užpilsite ploną aliejaus sluoksnį šaldytuve galėsit laikyti apie mėnesį.

 Aštri, labai aštri harissa… pasaka…

Šaltinis: čia.

Šitie ledai kažkas nepaprasto. Kai pirmą kartą pamačiau receptą nustebino -ruošimo paprastumas, susigundžiau pabandyti. Dabar tai jau desertas Nr. 1. , kad be proto skanu nėra net ką ir kalbėti. Mano šeima juos dievina, draugės gamina ir sužavėtos, tuo, kad žino ką valgo jų vaikai (jokių dirbtinių priedų).  Labiausiai žavi, kad juos pasidaryt reikia 10 min. ir tada tik lauki kol sušals. O sušąla puikiai, jokių ledukų, tirpsta burnoje… oj ir ką čia rašyti, reikia tiesiog gaminti ir valgyti…

Šis ledų variantas, tik vienas iš galimų, į ledus dėti galima viską, ką tik mėgstat, arba gaminti tiesiog vienus, be sausiainių ir priedų, kaip jums priimtiniau.

Reikės:

2 pakelių riebios grietinėlės (35 %),

pusės indelio kondensuoto pieno (nereiks ir tiek, jei nemėgstat labai saldžiai),

2 pakelių mėgstamų sausainių (~360 g.),

3 VŠ mėgiamos uogienės su uogomis (naudojau vyšnių uogienę).

Gaminame:

Grietinėlę išplakame iki stangrumo. Išplaktą grietinėlę saldiname kondensuotu pienu. Geriausia dėti po kelis šaukštus ir vis ragauti, kol ledai bus jūsų mėgiamo saldumo.

Toliau lieka tik sluoksniuoti.

Pirmiauisa formą išklojame folija (saugo nuo kvapų ir paskui puikiai nusiima) ant jos išdėliojame sausainius, kur sausainis netelpa jį nupjauname ir gražiai sudedame, kad pasidengtų visa forma.

Kadangi mūsų ledai su uogiene, tai pusę ledų masės sudedame ant sausaunių ir paskleidžiame.

Ant šito sluoksnio dedame po vyšnią ir lašelį uogienės.

Viską užpilame likusia ledų mase.

Ant ledų suoksnio vėl dedame sausainių sluoksnį, vėl jei reikia netelpančius sausainius apipjauname.

Jei yra noro ir pasilikom ledų masės puošiam sausainių viršų.

Formą su ledais sandariai uždengiame folija ir dedame į šaldiklį. Per naktį sušąla tikrai, gal ir greičiau, tiesiog niekada nebandžiau pažiūrėti anksčiau.

Sušąlus ledams folija gražiai nusilups, reikės tik supjaustyti  ledus norimais gabalėliais.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Kaip ir žadėjau, įdedu savo draugės Editos kišą, tai prancūziškas patiekalas. Šis kišas labai pamėgtas mano šeimos ir draugių. Abejingų jam nelieka, o vaikai tiesiog dievina.  Pilnas jo pavadinimas – kišlorenas (Quiche Lorraine). Tai tradicinis prancuziškas kumpio ir kiaušinių (greičiau omleto) pyragas su svogūnais.  Tikrasis kišlorenas kepamas su trapia tešla, bet šitaip greičiau, darbo mažiau ir tikrai ne mažiau skaniau. Kišas tinka visoks ir visur: ir šventei, ir pietums, ir užkandžiui,  ir šiltas, ir šaltas….

Kišą pasigaminti labai lengva ir greita.

1 dideliam kišui reikės:

6 lapelių sluoksniuotos tešlos aš perku „Mantingos“ (arba rulonėlio šviežios tešlos, kokią rasit, bet kuriam prekybos centre, arba kokią labiau mėgstat),

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ garstyčių ar garstyčių padažo (jei mėgstat),

~300 g. kumpio (geriau nesūraus),

4 vidutinių pomidorų,

~ 200 g. fermentinio sūrio, bet kokio, svarbu, kad jis lydytųsi,

2 kiaušinių,

šlakelio pieno (50 – 80 ml),

druskos (jei kumpis sūrus, nereikia druskos),

džiovintų bazilikų, raudonelių ar kitų mėgiamų prieskonių.

Gaminame:

Kišas gaminamas labai greitai, jei naudojam šaldytą tešlą, tai kol visus produktus susipjaustysim,pasiruošim, tešla atšils ir bus tinkama gaminimui.

Pirmiausia į skardą tiesiam kepimo popierių (jei ne tada šiek tiek pamiltuojam, arba patepam riebalais vos vos) ir ant kepimo popieriaus išdėliojam ar ištiesiam sluoksniuotą tešlą.

Tešlą patepame pomidorų ir garstyčių padažais. Tepam lengvai, vos vos.

Pradedam dėti sluoksnius, pirma klojam kumpį.

Ant kumpio sluoksnio išdėliojame pjaustytus pomidorus.

Viską užberiame tarkuotu fermentiniu sūriu.

Ir pabaigai viską užpilame kiaušinių ir šlakelio pieno plakiniu su mėgiamais prieskoniais. Viso kišo nesistenkit užpilt, geriausia pilt per vidurį, kepant plakinys pakils ir pats pasiskirstys po visą kišą.

Dedam kišą į šaltą orkaitę ir nustatom 180 laipsnių temperatūrą. Kepam kol gražiai paraus tešla. (~45 min.)

Skanaus!

SVARBU! SLUOKSNIUODAMA KIŠĄ SUMAIŠIAU TVARKĄ, SŪRIS DEDAMAS IŠKART ANT PADAŽU IŠTEPTO TEŠLOS PAGRINDO!

[nggallery id=8]

Batonu šio gaminio nepavadinčiau, greičiau čia – balta duonytė, jis toks skanus,  kad visą dieną taip ir pjoviau po riekelę, kol neliko nieko… Manų kruopos į šį receptą dedamos tam, kad batonas ilgiau išliktų šviežias. Tik ar išlieka išbandyt vargu ar galėsit, jis per skanus, kad liktų kitai dienai. Pabandykit, įsitikinsit.

Reikės:

450 g. kvietinių miltų,

125 g. manų kruopų,

500 ml vandens,

40 g. mielių,

20 g. druskos,

2 VŠ cukraus,

1 kiaušino,

citrinos žievelės patarkuoti (nebūtinai),

1 VŠ kmynų (jei dievinat kmynus duonelėje).

Gaminame:

Iš viso vandens kiekio truputį (~ 50 ml) nusemiame mielėms ištirpinti, o likusį vandenį užverdame užviriname su druska, nukaičiame, maišydami suberiame manų kruopas ir uždengę paliekame išbrinkti. Kai košė atauš iki kūno temperatūros, sudedame kiaušinį, cukrų, mieles ir jei tarkuojame citrinos žievelę ir kmynus. Viską gerai išmaišom. Pilame miltus ir užminkome tešlą. Ją pridengiame ir 1 val. kildiname.  Kai pakils, formuojame 2 batonus, jų paviršių aštriu peiliu įpjauname du kartus įstrižai. Vėl pridengiame ir dar 1  val. kildiname.

Kepti juos reikia iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 15 min., kol batonas paruduos.

 Mamos įkvėpimo šaltinis: žurnalas „Moters savaitgalio virtuvė“, numerio tema -Duona ir aptepai.

Reikės:

1 kg ruginių miltų,

1 kg kvietinių miltų,

2 L vandens,

1 stiklinės duonos raugo ( jei neturite žiūrėkite čia: ),

10 g druskos,

5 šaukštai cukraus,

saujos kmynų,

1 VŠ moliūgų sėklų

1 VŠ linų sėmenų

Maišome, rauginame, kepame:

8 šaukštus ruginių miltų užplikome verdančiu vandeniu. Gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų ir atvėsiname iki kūno temperatūros. Įmaišome raugą. Gerai išmaišome ir uždengus kambario temperatūroje paliekame per naktį, kad įrūgtų. Jei labai šilta įrūgs greičiau.

Kitą dieną verdančiu vandeniu nuplikome moliūgų sėklas ir sėmenis. Sudedame sėklas ir kmynus į išrūgusią tešlą. Dedame cukrų, viską gerai išmaišome. Supilame likusius miltus ir užminkome tešlą. Tešla turi būti minkšta, lipni. Paliekame, kad pakiltų, geriausia – šiltoje vietoje.

Pakilus formuojame duonos kepaliukus (žr. čia), mano mama daro vieną didelį kepalą (senovinį).

Duoną kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1,5 val.

Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti  į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė)  aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės.

Skanaus!