Mamos, kurios turi mažų vaikų, žino, koks galvos skausmas yra sriuba. Lengviau, kai randi vaiko mėgstamą, bet juk reikia ir įvairovės, o ir ta mėgstama neilgai būna. Tada vėl viskas iš naujo….  Ši sriuba paprasta, gal todėl mažoji ją labai mėgsta. Jei kuriai mamai pravers, bus smagu. O gal kai kam tiesiog bus idėja ar priminimas seniai pamirštai sriubai.

(daugiau…)

Šie blynai nepretenduoja į autentiškus rusiškus blynus, taip mes juos vadinam dėl to, kad panašius blynus valgėm lankydamiesi Sankt Peterburge. Ten stovi tokie blynų kioskeliai, kur į vietoj kepamą lietinį, įvynioja jūsų pageidaujamą įdarą. Blynai fantastiški, o įdarai gali būti patys įvairiausi: su varške, su lašiša, su ikrais, su grybais … galybė variantų. Viskas daroma jūsų akyse, todėl grįžus namo, buvo pirmas darbas – bandyti išsikepti panašius namie. Taip blynai ir buvo pakrikštyti “ rusiškais blynais“ .  Šie blynai  mūsų šeimoje mėgstamiausi. Skanaukit, gal patiks ir jums.

 

10 lietinių reikės:

2 kiaušinių,

2 VŠ aliejaus,

250 ml pieno,

300 ml vandens,

100 ml gazuoto mineralinio vandens (nebūtinai, jei nėra, galima keisti vandeniu)

~ 300 g. miltų,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio cukraus,

aliejaus ar lašinio bryzelio kepimui.

Įdarui reikės:

~ 400 g. vištienos krūtinėlės,

~ 300 g. pievagrybių,

~ 200 g. fermentinio sūrio,

2 VŠ grietinės,

pusės svogūno galvos,

aliejaus kepimui,

druskos, pipirų, mėgiamų vištienos prieskonių.

Gaminame:

Kepame lietinius: pieną išplakame su kiaušiniais, druska, cukrumi. Į plakinį beriame miltus, miltų tiek, kad tešla būtų tiršta tiršta, sunku maišyti.  Tešlą gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų ir po truputį, vis pamaišant – skystiname vandeniu. Kai tešla lieka  riebios grietinės tiršumo – pilame mineralinį vandenį. Jei reikia dar skystesnės lietinių masės pilame dar vandens. Pabaigai įmaišome aliejų.  Jei tešlą pabrinkinsite, lietiniai bus skanesni. Lietinius kepame su vos vos patepta aliejumi ar lašinuku keptuve.

 Gaminame lietinių įdarą.

Vištienos krūtinėlę supjaustome mažais gabalėliais ir pakepame su lašeliu aliejaus, druska ir mėgiamais prieskoniais.

Pievagrybius supjaustome. Su šlakeliu aliejaus pakepiname pusę galvos smulkinto svogūno, svogūnams baigiant kepti sudedame pievagrybius. Galima ir šliūkštelėjus vandens šiek tiek patroškinti uždengtus.

Sutarkuojame fermentinį sūrį.

Gaminame blynus:

Ant lietinio beriame tarkuoto fermentinio sūrio.

 

Dedame šaukštelį ar šiek tiek daugiau grietinės.

Barstome keptą vištienos krūtinėlę.

Dedame keptus pievagrybius.

 

Vėl beriame fermentinį sūrį ir galima grietinės.

Blynus suvyniojame ir svarbiausia –  kepame sausoje keptuvėje, apverčiame. Kaitra – vidutinė. Kepti tiesą pasakius, čia nėra ką, tiesiog sušildome įdarą ir išlydome fermentinį surį.

Kepame, kol gražiai parausta. Su kuo valgyti? Čia labai tinka posakis – su dantimis. Jie tokie tobuli, kad daugiau nereikia nieko, tiesiog imame ir mėgaujamies.

Skanaus!

Lietinių receptas įkvėptas knygos „Beatos virtuvė“.

 

Jei ne maisto tinklaraščių atsiradimas, nežinau kiek ilgai, būčiau likus ieškojimuose, picos pagrindo ieškojimuose. Kokių tik nesu kepus, kietų, puskiečių, labai neskanių ir beveik skanių…. Kol radau Alminos iš „Alminos virtuvė“ receptą. Ji rašė išbandžiusi tikrus itališkus receptus, na, o kas geriau  už italus moka kept picas? Receptas puikus, bandykit, ragaukit nemanau, kad nusivilsit.

 3 didelių picų pagrindams reikės:

500 g. miltų,

350 ml drungno vandens,

1 AŠ cukraus,

1 AŠ druskos,

1 pakelio sausų mielių (7 g.),

2 VŠ alyvuogių aliejaus

picos pagrindų padažui reikės (super dalykas, nebūtinai, bet kai yra labai gerai):

6 VŠ pomidorų padažo be priedų,

Galima vietoj raudonėlio ir čiobrelių – picos prieskonius.

Gaminame picos pagrindus:

Į dungną vandenį beriame cukrų ir mieles. Išmaišome, sulaukiame, kol mielės pradės „vaikščioti“ (suputoja). Miltus beriame į dubenį, pasidarome duobutę ir į tą duobutę supilame druską ir aliejų, taip pat pradėjusias vaikščioti mieles su vandeniu. Kol galima tol maišom, vėliau minkom. Minkom ir minkom…. kol tešla nebelimpa prie rankų, prie dubens.  Ilgas tai procesas jei tingisi, man tai trunka apie 10 – 15 min. Minkai minkai, kol pradedi jausti, kad tešla liko vientisa, minkšta ir nelipni. Padalijam tešlą į tris dalis, uždengiam dubenį maistine plėvele ir kildinam. Jei šiltoje vietoje, procesas bus greitesnis, negu kambario temperatūroje.

Tešlai  pakilus imame po vieną dalį ir …. visaip bandžiau, bet nekočiotai picai, o ištampytai rankomis, be kočėlo, tiesiog nėra lygių. Ši tešla bus tokia minkšta, tokia tampri ir nelimpanti prie paviršių, kad padaryt iš jos apskritimą, ne nebūtinai lygų kaip apibrėžtą, bus labai paprasta. Imam tešlos dalį, ir pasidarom apskritimą, vis patampom ir patampom žemyn, pasidedam ant stalo arba ant kepimo popieriaus (man taip geriausia) nereikia net miltuot, viena ranka lengvai  pr ilaikom už vidurio, kita patempiam į šoną ir žiūrėk jau plonas apskritimas žiūri į tave.

Ir taip tris kartus.

Gaminame picos pagrindų padažą: juokauju, ką gi čia gaminti, tiesiog viską suberiame į pomidorų padažą ir išmaišome. Jei padažą pasigaminsite tik pradėję kildinti tešlą – puiku. Česnako granulės ir žolelės turės laiko subręsti. Padažas – pakvipti nepakartojamai.

Gaminame picą:

Picos pagrindą ištepame picos padažu (jei pasigaminome, jei ne  – bet kokiu).

Barstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir toliau visi mėgstami dalykai. Mes dedam: keptą faršą, pjaustytus svogūnus, pievagrybius (aš juos pakepčiau, bet vyras – prieš),pomidorus, kaparėlius.

Kepam iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 12 minučių, tik dėdami produktus ant pagrindo išlaikykit saiką. Geriausia kepti ant orkaitės dugno.

Skanaus!

 Šaltinis: čia.

Taip orkaitėje bulves kepdavo mano proprosenelis. Jam užtekdavo kantybės iškept nepjaustytas bulves, krosnies orkaitėje. Dar dabar pamenu tas kvapnias, ruda, traškia plutele pasidengusias bulves.

Šį būdą vadinu ilguoju (trumpąjį aprašiau anksčiau), tačiau palaukti verta, nes  bulvės – pasakiškos.

Reikės:

bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

alyvuogių aliejaus,

druskos,

mėgstamų bulvių prieskonių,

70 g. Džiugo (galima tarkuoto) arba kito mėgstamo kietojo sūrio,

česnakų padažo (naudojau Heinz Česnakų padažą, be konservantų).

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, perpjauname pusiau, jei bulvės didelės – į keturias dalis. Perpjautas puseles nuplauname ir nusausiname.  Kepimo skardą patepame alyvuogių aliejumi.  Kiekvieną bulvės pusę taip pat ištepame aliejumi. Barstome druska, mėgstamais prieskoniais (galima ir nebarstyt).

Bulves kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, jei turim naudojam grilio funciją. Kepam kol bulvės gražiai pagels. Kad įsitikint ar tikrai iškepė vidus galima patikrint įbestu dantų krapštuku arba šakute. Bulvės vidus turi būt minkštas.

Prisukam orkaitę iki 180 laipsnių, bulves pabarstom tarkuotu Džiugu, pašlakstom česnakų padažų. Dar kartą pakepam bulves kol sūris gražiai išsileis ir bulvės plutelė gražiai paruduos.

Skanaus!

 

 

Rytoj į svečius užsuks seniai matyta draugė, jos vizitas tapo stimulu išbandyti seniai nusižiūrėtą naminių „Bounty“ saldainių receptą.

23 apvaliems saldainiams reikės:

100 g kokoso drožlių,
50 ml grietinėlės,
75 g.  cukraus pudros,
95 g. sviesto (35 g. saldainių įdarui, 60 g. šokolado apvalkui)
100 g. pieniško šokolado

Gaminame:

Kokoso drožles sumaišome su cukraus pudra. Grietinėlę pašildome su sviest0 35 g., kol sviestas ištirpsta ir supilame į kokoso drožles. Išmaišome ir formuojame saldainius.

Labai patogu ant ištiestos folijos vidurio, sudėjus saldainius, foliją užlankstome ir dedame saldainius į šaldytuvą 1 val. ir daugiau, jei turit kantrybės, kad saldainiai sustingtų.

Ruošiame šokolado apvalkalą.

Į indą sudedame laužytą šokoladą ir 60 g. sviesto, sviesto galima ir šiek tiek mažiau. Galima sviestą dėti gabaliukais ir taip reguliuoti norimą šokolado tirštumą. Sviestą ir šokoladą ištirpiname silpnoje kaitroje, luktelim šiek tiek, kad šokoladas pravėstų. Toliau šakute ar šaukšteliu apvoliojam, panardinam saldainius į šokoladą, jei bus skystesnis šokoladas nuvarvinkit perteklių, mano atveju tiesiog dedam ant folijos. Foliją vėl uždangstom, užlankstom ir vėl į šaldytuvą. Jei turit kantrybės valandai,jei ne – pusvalandžiui.

Saldainiai tikrai labai skanūs, jei išeis pasidaryti lygesnius dar bus ir labai gražūs.

Skanaus!

 Šaltinis, čia.