Šis receptas, kol kas vienintėlis, dėl kurio dvejojau prieš jį paskelbdama.  Nėra jis toks blogas, bet palygint su tuo, kiek reikia įdėti pastangų – jis prastokas. Gal todėl ir vadinasi „pusbrolis“, o gal dėl to, kad man šakočiai skanūs ne tie kur minkšti, o tie kur trapūs, o gal  mano sluoksniai buvo storoki ir todėl šakočio pusbrolis liko drėgnokas.  Na, bet vieno iš jo neatimsi – išvaizdus dalykas tai tikrai.

Reikės:

350 g. sviesto,

350 g. cukraus,

7 kiaušinių,

200 g. miltų,

150 g. krakmolo,

2 VŠ grietinės,

vanilės ar vanilinio cukraus.

Visi produktai turi būti kambario temepratūros!

Gaminame:

Sviestą su cukrumi ištriname iki purumo.

Kiaušinio trynius atskiriame nuo baltymų.

Kiaušinio baltymus išplakame iki standumo.

Dedame  po 1 kiaušinio trynį ir sukame, kol bus sudėti visi tryniai.

Dedame miltus, sumaišytus su krakmolu, ir gerai išmaišome.

Sudedame į tešlą išplaktus kiaušinio baltymus ir atsargiai išmaišome.

Grietinės dedame  tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Man reikėjo 4 VŠ.

Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pilame keletą šaukštų tešlos ir plonai plonai paskleidžaime skardoje.

Kepame iki 200-220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, geriausia naudojant kepimo iš viršaus  funkciją.

Kai viršus gražiai parus (palaukit, nepabijokit, būtinai tegul paruduoja, pati keliuose sluoksniuose nesulaukiau, tai ir liko ne visai iškepę sluoksniai) kepinį ištraukiame, ant jo viršaus pilame kelis VŠ tešlos, paskleidžiame ir vėl kepame, ir taip, kol bus sudėta visa tešla.

Kuo sluoksniai plonesni – tuo geriau. Gal geriau naudoti didesnę kepimo formą, manoji buvo maža – 23 cm skesmens, apvali, gavosi labai daug sluoksnių, labai ilgai kepė ir tai manau buvo priežastis, kodėl „šakotis“ trapus taip ir neliko. Kitą kartą imčiau didesnę formą ir daryčiau mažiau sluoksnių.

Skonis tikrai panašus į šakočio.

Skanaus!

Idėja: čia.

Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Mano kolegė iš kanceliarijos pasipasakojo, kad jos dukrytė gamina nuostabaus skonio naminius „Rafaleo“. Nuostabūs kokosinukai. Iš bandžiau receptą iš karto. Kolegos darbe gyrė, sakė labai labai panašūs į tikruosius „Rafaelo“. Gamyba tokia paprasta, kad net nesitiki, kad taip gali būti. Labai praverčia šis receptas, kai reikia greitų vaišių.

Reikės:

Indelio saldinto sutirštinto pieno (kondensuoto),

3 pakelių po 100 g. kokoso drožlių,

saujos migdolų.

Gaminame:

Į dubenį supilame kondensuotą pieną, kokoso drožles. Kelis VŠ drožlių paliekame apvoliojimui (nebus – nereikės).

Viską gerai išmaišome. Galima palaikyti truputį šaldytuve, kol pastings, bet nebūtinai.

Rankas pasitepame aliejumi ir formuojame tešlos rutuliukus į vidų įspausdami migdolą.

Rutuliukus lengvai pavoliojame sausose kokoso drožlėse (nebūtinai).

Kokosinukus dedame ant kepimo popieriaus ištiestos skardos.

Saldainius trumpai padžioviname iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kokias  5 min.

Skanaus!

Greitas, paprastas ir labai sotus. Kelios minutės pagaminimui, viena ar kelios pašildyti mikrobangėje ar orkaitėje. Šis sumuštinis labai nefotogeniškas, bet labai labai skanus!

Reikės:

Sumuštinių duonos,

majonezo,

fermentinio sūrio (geriausia tokio, kuris išsilydęs neištęžta pvz. „Rokiškio“),

rukytos kiaulienos file arba kumpio (tinka ir vištienos, ir visi kiti),

svogūno galvos,

marinuoto agurko (nebūtinai).

Gaminame:

Plonai supjaustome kumpį ar file, smulkiname svogūną, plonomis riekelėmis marinuotą agurką (agurkas ir svogūnas nebūtini, bet jei mėgstate – nepamaišys). Sutarkuojame fermentinį sūrį.

Ant riekelės duonos dedame kumpio riekelę, ją patepame majonezu.

Barstome smulkinto svogūno, dedame agurko.

Vėl dedame kumpio riekelę.

Viską uždengiame antra duonos rieke.

Sumuštinį gausiai, negailėdami barstome fermentiniu sūriu. Skaniausia, jei sūrio „kepurė“ būna stora.

Jei patinka sūrį paskaniname prieskoniais.

Sumuštinius pusei minutės –  minutei dedame į mikrobanginę.

Lėtesniam variantui šauname į iki 180-190 laipsnių įkaitintą orkaitę.

Kepame kokias  5 min.

Skanaus!

Aš vis dar skaniausių bandelių ieškojimuose. Išbandžiau šias, tikrai labai labai geros. Kepiau ir kepiau, kiekvieną savaitgalį, visą mėnesį. Ypač patiko tai, kad iškeptas, atvėsusias bandeles sudedi į maišelį ir į šaldiklį. Kitą dieną išsiimi, kelios minutės orkaitėje ir vėl šeima valgo šviežias bandeles. Super!

Tikrai vertos dėmesio bandelės, kepant originaliame recepte reikia keksiukų formelių, kepiau ir su jomis, ir be jų. Nežinau, skonis nepasikeitė, kitus kartus kepiau be formelių, nenaudosiu jų ir ateityje, gal jau čia ir nebe švediškos gausis, bet skanios bandelės tai tikrai tikrai.

Pagaminamos jos lengvai, pirmą kartą kepiau ne visai įsiskaičiusi, ne taip užminkiau (pastebėjau jau iškepus), praleidau kildinimą, bet kitą kartą, kai kepiau tiksliai pagal receptą, jos gavosi tokios pačios. Taigi nebūtinai sekti receptu aklai.

Reikės:

Bandelėms:

80 g. šviežių mielių arba 40 g. džiovintų,

150 g. tirpinto sviesto,

500 ml pieno,

200 g. rudo cukraus (rudą naudojau pirmą kartą, kitus dėjau baltą, tiesiog nebeturėjau ir nedėjau),

2 AŠ šviežiai malto kardamono,

2 kiaušinių,

1 AŠ druskos,

1 kg miltų,

dar vieno kiaušinio ir rudo cukraus pabaigai bandelėms aptepti ir pabarstyti.

Įdarui:

~ 100 g. tirpinto sviesto,

~ 150- 200 g. rudo cukraus,

malto cinamono.

Gaminame:

Mieles ištirpiname su trupučiu pieno (prieš tai pašildyto ir atvėsinto) ir pora VŠ cukraus.

Palaukiame, kol mieles suputoja.

Supilame likusį pieną, pusę miltų ir kiaušinius. Viską išmaišome. Uždengiame. Paliekame valandai, pakilti.

Po valandos suberiame likusius miltus, cukrų, sviestą, druską, kardamoną. Užminkome minkštą, blizgią tešlą.

Paliekame pusvalandžiui pakilti (kartą praleidau ir nieko, nepakenkė).

Tešlą padalijame į dvi dalis.

Iškočiojame stačiamkampį, maždaug 0,5 cm storio.

Stačiakampį aptepame tirpintu sviestu, barstome gausiai rudo cukraus ir cinamono. Tešlą suvyniojame į vamzdelį, volelį, kaip pavadinsi.

Tešlos volelį supjaustome cm storio dalimis.

Bandeles sudedame į formeles, aptepame kiaušiniu ir vėl barstome rudu cukrumi.

Paliekame pusvalandžiui pakilti.

Kepame 240 laipsnių temperatūroje ~ 8-12 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia.