Šie blyneliai iš mamos receptų. Mano mažoji juos dievina, tiesa kepu tiesiog varškės blynelius, šį kartą nusprendžiau pagardinti tarkuotomis morkomis ir obuoliais. Pati tokių nelabai mėgstu, pastebėjau, kad mažiukė irgi nebuvo sužavėta. Jai, kaip ir man, geriausia tiesiog varškės blyneliai. Tad jei mėgstate priedus dėkite visus kokius mėgstate (morkas, obuolius, razinas, aguonas ir tt.), jei ne – kepkite tiesiog paprastus. Šie blyneliai taip greit paruošiami, kad net smagu: viską į vieną dubenį, išmaišom ir kepam.  Nieko nesveriam, nieko nematuojam, viską iš akies. Jei blynelių užmaišėte per daug, tešla puikaisiai lauks kitos dienos šaldytuve, ir gal net bus skanesnė.

Reikės:

1 pakelio pusriebės varškės,

1 kiaušinio,

~ 0,5 stiklinės kefyro ar rūgpienio, ką turim po ranka,

1/4 AŠ sodos,

miltų (4-8 VŠ),

druskos, cukraus,

aliejaus kepimui,

smulkiai tarkuotos morkos (jei patinka),

burokine tarka tarkuoto pusės obuolio (jei patinka),

Gaminame:

Varškę, kiaušinį ištriname šakute, pilame kefyro ar rūgpienio, išmaišome.

Masė turėtų būti skystoka.

Beriame žiupsnelį druskos, cukraus pagal skonį ~ 1 VŠ, sodos ir vėl viską išmaišome.

Miltų beriame, maišome, vėl beriame jei reikia. Miltų dedame tiek, kad masė būtų tirštoka, jei per tiršta – pilame kefyro ar rūgpienio.

Jei dadame priedus į blynelius – sudedame ir atsargiai išmaišome – obuolius, morkas ar kita…

Kepame aliejuje vidutinėje kaitroje, apverčiant.

Valgome su uogiene, grietine ar kitu mėgstamu padažu.

Skanaus!

Velykom mama iškepė tortą – šokoladinį šokoladinį, nepaprastai gerą, šokoladinį, bet ne per saldų. Tokį patį tokį. Būtinai kepsiu kitą kartą pati. Iš mamos pasakojimų žinau, kad iškeptį jį labai lengva, tai būtinai būtinai bandysiu.

~ 1 kg. – 1,5 kg. tortui reikės:

Pagrindui:

2 stiklinių miltų,

1 stiklinės kakavos miltelių,

1,5 stiklinės kefyro,

1 stiklinės balto cukraus,

1 stiklinės rudo cukrus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

1,5 AŠ kepimo miltelių,

3 kiaušinių,

2 AŠ vanilės ekstrakto,

žiupsnelio druskos, aliejaus.

Kremui:

1/3 stiklinės kakavos miltelių,

1/3 stiklinės karšto vandens,

2 VŠ cukraus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

50 g. tirpino juodojo šokolado,

100 g. kapotų migdolų, graikiškų riešutų.

Gaminame:

Pagrindą:

Sumaišyti miltus, kakavąm kepimo miltelius, druską.

Sviestą ištrinti su rudu ir baltu cukrumi. Įmušti kiaušinius ir dar kartą išplakti. Įpilti vanilės ekstrakto, išmaišyti.

Sudėti sviesto masę į tešlą su miltais, viską gerai išmaišyti. Supilti kefyrą, išmaišyti.

Įkaitinti orkaitę iki 18o laipsnių, skardą ištepti aliejumi, pabarstyti miltais.

Supilti tešlą į formą, kepti – 20-25 min.

Kai pravės išimti iš formos.  Geriau kepti kelis kartus, negu paskui pjaustyti į kelias dalis.

Kremą:

Kakavą ištirpinti karštame vandenyje.

Sviestą ir cukrų išplakti iki vientisos masės (geriausia plaktuvu).

Sudėti tirpintą šokoladą, kakavą, plakti, kol msė liks vienstisa.

Tortą:

Sutepti lakštą kremu, suberti smulkintus riešutus, vėl uždengti lakštu. Vėl tepti kremu ir t.t.

Kraštus taip pat aptepti kremu. Palaikyti šaldytuve. Bent jau parą. Ištraukti iš šaldytuvo gerokai prieš valgymą, tegu atšyla, bus tik dar skanesnis.

Skanaus!

Dukros krikšto tėtis priminė seniai pamirštą, bet labai gerą patiekalą – šaltieną. Kiaulienos šaltieną.  Skanu. Pats produktas iš kurio įprastai verdama šaltiena, kiaulės galva – ne labai žavingas produktas, bet galutinis rezultatas viską atperkantis. O jau valgyt kaip skanu: su virtomis bulvėmis, su krienais, su majonezu, su duona, kaip kas sugalvoja…

Šis šaltienos variantas pats paprasčiausias, tokią šaltieną pasidarys kiekvienas, labiau patyrę virtuvėje gamina su šaltieną su daržovėmis, su višiena, bet čia ne šitas variantas. Čia labai paprasta, sakyčiau labai vyriška versija. Man ji patiko, patiko tai, kad aš iš tų, kurie žinodami, kad į patiekalą įeina kiaulės ausis, šnipas ar dar koks ten dalykas, tokio nė į burną nededu, net neragauju, o šią šaltieną valgiau su džiaugsmu ir kai paskui pasakė, kad čia ir ausytės, ir skūrytės nustebau. Net nejaučiau!  Taigi jei viskas gerai išvirta ir sumalta, tai tinka ir tokiems kaip aš.

Šios šaltienos Rolandas daro dvi versijas: viena- pjaustyta gabalais – jam, kita – malta ir tiršta – žmonai. Man labiau prie širdies moteriška versija, malta, gal tik ne tokia tiršta, bet čia jau ne esminės smulkmenos.

Reikės:

Kiaulės galvos (ausų ar koju, karkos ką turim tą naudojam),

druskos,

pipirų (nemaltų juodų ir kvapių po kelis),

lauro lapų.

Gaminame:

Kiaulės galvą geriau perkirstą į kelias dalis, kad tilptų į puodą, kojas, ausis ar ką naudosim nuplauname ir dedame į puodą. Užpilame vandeniu.

Palaukiame, kol užverda. Nugraibome putas.

Sudedame lauro lapus, druską, pipirus ir verdame, verdame, verdame. Kol mėsa atsiskiria nuo kaulų. Kokias 2 – 2,5 val.

Išvirusią mėsą išgraibome, paliekame pavėsti.

Pravėsus mėsą nuimame nuo kaulo.

Jei šaltieną gaminame pjaustytą  – mėsą pjaustome. Jei maltą – sumalame, jei esate toks „jautrus“, kaip aš, malti geriau naudojant smulkų mėsmalės sietelį.

Paruoštą šaltieną sudedame į norimus indus (gilesnius dubenėlius), ir užpilame nukoštu sultiniu, kuriame virė mėsa šaltienai.

Užpiltą šaltieną dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Į mūsų šeimą vėl gryžo lęšiai. Jei prieš kelis metus šeimos galva jų netoleruodavo, tai dabar kemša pilna burna. Nežinau, kas pasikeitė, bet dabar džiugu man –  lęšiai ir sveikas, ir skanus produktas. Vienas iš patiekalų- lęšių salotos su dešra. Labai geros, labai sočios. Svarbiausia, kad lęšių nereikia brinkinti per naktį, užtenka kelių valandų. Jei turime jau brinkintų ir virtų, tai salotas pagaminti užtrunksime kelias minutes.

Reikės:

Mirkytų ir virtų lešių,

mėgstamos daktariškos dešros,

svogūno galvos,

majonezo,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Lešius paruošiame, kaip nurodyta ant pakuotės. Dažniausia brinkiname kelias valandas ir tame pačiame vandenyje, kur brinko – išverdame.

Daktarišką dešrą supjaustome nedideliais kubeliais.

Susmulkiname svogūno galvytę.

Į dubenį beriame lešių, smulkintos dešos, svogūną. Viską sumaišome su keliais VŠ majonezo.

Gardiname druska, pipirais.

Skanaus!

Darbe pastebėjau tendenciją – vaišėse visi mieliau valgo ne saldžius užkandžius. Tortai ir pyragai pamažu užleidžia vietą užkandėlėms su mėsa, daržovėmis ar žuvimi.  Šį kartą visus vaišino kolektyvo viršininkė – Rasa, kuri ir taip žinoma, kaip puiki šeimininkė. Šį kartą visus sužavėjo, ypatingai vyriškąją pusę, jos užkandėlė su rūkyta lašiša. Paprasta ir skanu.  Puikus užkandis.

Reikės:

sluoksniuotos bemielės tešlos,

rūkytos lašišos,

kiaušinio trynio,

aštrių prieskonių.

Gaminame:

Sluoksniuotą tešlą atšildome kaip nurodyta ant pakuotės.

Atpjauname lašišos juosteles.

Sluoksniuotą tešlą supjaustome juostelėmis.

Į tešlos juostelę įvyniojame, ar susukame lašišos gabalėlį.

Užkandėlės viršų patepame plaktu kiaušinio tryniu ir apibarstome aštriais prieskoniais.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 20 min. arba kaip nurodyta ant pakuotės.

Skanaus!