Kai šį padažą pamačiau pas kelias tinklarašitininkes susidomėjau. Suintrigavo mane dar jis dar žiemą, pasižymėjau ir patį pirmą pomidorų derlių paskyriau šiam padažui. Net nereikia jo daug girti, manau, jei jau jį darė ne viena blogerė ir visos gyrė, tai ką jau čia man kartotis. Patiko jis: Jurgitai, Vilmai ir Redai, tai jau yra pati geriausia rekomendacija.

Pati dariau vieną nelabai žymų pakeitimą, padažą padalinau į dvi dalis, vieną palikau pagal receptą, į kitą – dėjau aitriąją papriką ir taip gavau 2 padažus. Su brangiausiuoju nusprendėm, kad aštraus reiks pasidaryti dar….

Reikės:

3 kg prinokusių pomidorų,

4 raudonųjų paprikų,

5 didelių svogūnų galvų,

1 česnako galvos,

1 stiklinės cukraus,

5 nubraukų VŠ druskos,

150 ml 9 % acto ,

1 AŠ maltų juodųjų pipirų,

1 AŠ malto cinamono,

1 AŠ maltos kalendros,

1 AŠ džiovinto ar šviežio smulkinto baziliko,

1 – 2 didesnės aitriosios paprikos, jei darysite aštrų padažą,

stiklainių, dangtelių.

Gaminame:

Pomidorus užpilame verdančiu vandeniu, nuplikome, nulupame odeles ir supjaustome smulkiais gabalėliais.

Smulkiai supjaustome paprikas, svogūnus.

Daržoves sudedame į puodą, supilame: druską, cukrų, prieskonius ir verdame pamaišydami ~ 1 val., kol sutirštėja. Verdame maišydami, kad neprisviltų.

Baigiant virti supilame actą, smulkintą česnaką ir aitriąją papriką (jei darome aštrų) ir dar truputėlį paverdame.

Viską sutriname trintuvu (blenderiu) iki vientisos masės.

Sukrečiame į paruoštus stiklainus ir užsukame dangtelius ir laikome vėsiai.

Skanaus!

Mano tėveliai turėjo nuostabią kaimynę (turėjo, nes išsikėlė gyvent kitur), kuri kepa ne tik nuostabius, pūko purumo, plunksnos lengvumo tortus, bet ir turi puikių konservavimo receptų. Vienas iš jų –  konservuotos morkos. Pavadinime nesuklydau, parašiau – nemėgstantiems, ne veltui. Mūsų šeimoje morkas mėgsta tik mažoji, bet šitas konservavimo receptas pakeitė ir mūsų nuomonę. Visų pirma, jei ragaut užmerktomis akimis tai niekaip nepasakytum, kad čia morkos. Jos tokio fantastiško, saldžiarūgščio skonio. Puikus dalykas.

Reikės:

Morkų, stiklainių ir dangtelių.

Marinatui:

1,25 L vandens,

125 g. acto,

1,5 VŠ druskos,

0,5 st cukraus,

lauro lapelių, kvapiųjų pipirų.

Tokiu marinato kiekiu užpyliau 3,5 L morkų.

Gaminame:

Morkas nuplauname, nuskutame ir išverdame. Svarbu nepervirti. Virtas morkas sutarkuojame morkų ar burokine tarka. Arba kaip Ramutė supjaustome virtas morkas kvadratėliais.

Sutarkuotas morkas sudedame į stiklainius, dedame į stiklainį po lauro lapą ir kvapiųjų pipirų, užpilame verdančiu marinatu, užsukame dangtelius.

Skanaus!

Per ilgą laiką mūsų šeimoje nusistovėjo konservavimo receptai. Atsisijojo nelabai mėgiami ir dabar darau tik taip ir tai ką valgo mano šeima. Pomidorus konservuoju dviem būdais arba savo sultyse arba šiuo receptu. Nuostabūs abu, bet čia jau skonio reikalas.

Reikės:

Smulkių pomidorų, lauro lapų, kvepainčių pipirų.

Marinatui:

Litrui vandens – 2 VŠ druskos, 2 VŠ cukraus.

Gaminame:

Pomidorus nuplauname, sudedame į konservavimui paruoštus stiklainius ir dangtelius. Dangtelius paruošti paparasta. Jei dangteliai nauji – užtenka tik palaikyti verdančiame vandenyje, jei nauadoti – tada pakaitintus verdančiame vandenyje reikia išvalyti su spirituota ar degtinėje mirkyta vata.

Užpilame juos verdančiu vandeniu, pridengiame dangteliu. Palaikome ~ 10 min. (Laikau, kol stiklainį galima paimt į rankas ir nenusideginus nupilt vandenį).

Skystį nupilame į puodą, jį vėl užverdame ir vėl užpilame pomidorus. Vėl palaikome ~ 10 min. užpiltus ir nupilame į puodą.

Dar kartą užverdame skystį, tik šį kartą sudedame druską ir cukrų.

Marinatu užpilame pomidorus. Stiklainius užsukame dangteliais.

Skanaus!

Antras būdas nerealiai skaniai paruošti šparagus. Šitaip pakeptas pupeles mano brangusis tiesiog dievina, tik va pastoviai jas ruošiant namie vyksta derybos, iki kokio laipsnio pakepinti pupeles. Nes maniškis jas valgo kone sudegusias, o aš taip negaliu, juk tai šparagų gadinimas. Tai va taip ir deramės, kol šiek tiek vis tiek pupelės paskrunda ir taip kiekvieną kartą….

Reikės:

Šviežių šparaginių pupelių (nukarpyti abu galiukus),

didelio svogūno galvos (smulkinto)

sviesto,

maltų džiuvėsių,

druskos,

Džiugo ar kokio kito mėgstamo sūrio.

Gaminame:

Šis būdas panašus į pirmąjį variantą, bet kiek kitoks.

Šparagines pupeles nuplauname, nukarpome galiukus.

Sudedame nuvalytas pupeles į puodą, užpilame šaltu vandeniu, pasūdome ir verdame, kol suminkštėja arba kitaip tariant išverdame.

Į keptuvę sudedame smulkintą svogūną, lašą aliejaus ir gerą gabalą sviesto. Ant mažos kaitros sv0gūną pakapiname, kol jis lieka skaidrus ir minkštas.

Sudedame virtas šparagines pupeles, išmaišome ir ant vidutinės kaitros pakepame, kol šparagai lengvai paskrunda.

Dedame kelis VŠ (2-3) maltų džiuvėsėlių, jei reikia dar šiek tiek sviesto, išmaišome ir dar šiek tiek pakepame.

Valgome užbarstę mėgiamo fermentinio ar kito sūrio. Galima su pomidorų padažu. Galima valgyti vienas, su dešrele ar kita mėsa jei daržovės neatrodo rimtu maistu.

Skanaus!

Jau seniai spintelėje guli vaflių lakštai, liko vargšai nuo ledų ir  laukė savo laimės valandos. Laukė ir sulaukė, kol vieną dieną vartydama Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje“ užtikau vaflių slėgtainio receptą. Prisipažįstu, nesu jų didelė mėgėja nuo vaikystės, kai juos gamindavo mama, bet šis receptas patraukė savo šokoldiškumu. Išbandžiau. Man patiko, kaip toks dalykas tikrai 10 balų. Riebus, saldus, šokoladinis  – tikras vaikiškas skanėstas. Jį darydama tikslių produktų matavimų nesilaikiau, dariau panašiai, matavau iš akies.

Beje šis vaflių pertepimas labai panašus į „Nutelą“, norit galima dėti daug smulkintų iki miltų reiešutų tai bus dar ir rešutinė “ Nutela“ dabar žinau, jei kada ir lepinsiu savo mažąją tokiu kremu, tai tik savo gamybos ir be jokių E. Bent jau žinosiu ką vaikas valgo.

Reikės (trims vaflių lakštams pertepti):

Plytelės gero juodojo šokolado (100 g.),

indelio saldinto kondensuoto pieno (kambario temperatūros),

3 vaflių lakštų,

pakelio sviesto (~180 g.) kambario temperatūros,

saujelės lazdyno riešutų.

Gaminame:

Lazdyno riešutus pakepiname ~ 7 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Pravėsusiems riešutams delnais, pirštais nutriname luobeles. Riešutus pasmulkiname. Beata siūlo riešutų dėti labai daug ir juos sumalti su kavamale iki miltų, man mieliau, kai riešutų mažiau, todėl dėjau rupiai smulkintus ir tik į vieną kremo sluoksnį.

Sviestą ištriname iki purumo į jį pamažu supilame ir gerai išmaišome kondensuotą pieną. Gaunasi tokia masė, kaip kremas.

Šokoladą ištirpiname mažoje temperatūroje, svarbu neperkaitinti, kad jis neliktų kietas. Palaukti kol atvės. Atvėsusį šokoladą supilame į sviesto irkondensuoto pieno masę, gerai išmaišome.

Tiesiame vaflio lakštą – tepame ant jo kremą, užklojame kitu lakštu, lengvai paspaudžiame. Ant jo viršaus vėl tepame kremo ir taip tepame kol sutepame visus lakštus. Viršutinį paliekame neapteptą.

Suteptus vaflius paslegiame ir dedame į šaldytuvą ar kur vėsiau, geriausia per naktį. Sustingusį skanėstą supjaustome norimais gabaliukais.

Saldu, bet pasimėgauti po truputį –  pats tas.

Skanaus!