Reikės:

3 kg sunokusių pomidorų,

0,5 kg saldžiosios paprikos,

5 svogūnų galvų,

5 česnakų skiltelių,

morkų kuo daugiau, tuo geriau,

9 proc acto (dėti tiek, kad nebūtų rūgštu ~ 2 VŠ),

2 VŠ krakmolo,

1 AŠ druskos,

1 VŠ cukraus,

juodųjų ir kvapiųjų pipirų pagal skonį.

Stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Pomidorus, sumalame mėsmale.

Svogūnus smulkiai supjaustome arba sumalame mėsmale.

Morkas sutarkuojame burokine tarka.

Paprikas smulkiai supjaustome.

Į puodą sudedame svogūnus, morkas, pilame labai labai nedaug vandens ir truputį patroškiname daržoves, kol suminkštėja. Troškiname pamaišydami.

Suminkštėjus morkoms ir svogūnams sudedame paprikas, vėl truputį patroškiname. Troškiname pamaišydami.

Supilame pomidorus, druską, cukrų, pipirus ir troškiname, kol išgaruoja vanduo ir masė sutirštėja. Troškiname pamaišydami.

Į sutirštėjusią košę pilame acto, krakmolą atskiestą su trupučiu vandens dar kelias minutes  (~ 5  min) paverdame, prieš tai košę  gerai išmaišome.

Troškintą košę supilame į paruoštus konservavimui stiklainius, užsukame dangteliais, apverčiame ir apkloję šiltai paliekame atvėsti.

Skanaus!

Užtikau „Lašelyje medaus“ tokį receptėlį. Sudomino, darau panašias bandeles, tik iš žalių bulvių tarkių. Nusprenžiau išsivirt, juolab, kad vakarienei paruošt minčių neturėjau. Būna taip, galvoj nei mažiausios mintelės, nei mažiausio įkvėpimo. Ir štai, paprasta, greita vakarienė, net virtų bulvių neturėjau, vistiek ganėtinai greitai gavosi. Patiko bandėlės, lengvos, sočios. Patenkinta šlamštė visa šeima. Prie bandelių, padariau savo mėsėdžiams kepinto faršo ir svogūnų padažą su grietine. Maniškis įvertino – čia, kaip virtų bulvių cepelinai, tik viskas atskirai.

Reikės:

virtų bulvių,

krakmolo,

kiaušinio,

druskos.

Gaminame:

Virtas bulves sugrūdame, kaip bulvių košei. Virtas bulves reikia gerai nugarinti, kad liktų kuo sausesnės, tik tada sugrūsti.

Bulvių masę dubenyje suspaudžiame, pirštu padalijame į 4 dalis. Vieną dalį išimame, ją uždedame ant kitų dalių.

Į likusią tuščią vietą beriame krakmolo. Beriame tiek, kad susilygintų su kitomis dalimis. Išminkome.

Mušame kiaušinį, jei verdant bulvių nesūdėme dedame druskos ir vėl gerai išminkome.

Formuojame nedideles bandeles.

Bandeles sudedame į verdantį vandenį ir kai iškyla dar kelias minutes paverdame.

Valgome su kuo mėgstame: grietine, spirgučiais, uogiene ar kaip tik kas sugalvoja.

Skanaus!

Aną dieną vaikščiodama po parduotuvę užmačiau vištienos kepenėles. Užsinorėjau, nors tu ką. Taigi šiandien pietums – viščiukų kepenėlės. Skanu ir galima sakyt, greita pasigamint. Tik šiandien viskas buvo kiek kitaip. Planavau kepenėles su daug keptų daržovių, o gavosi – kepenėlės su šiek tiek daržovių. Taip jau išėjo, kad neplanuotai anksčiau pietų parlėkė brangusis, kuris neturėjo laiko laukt ką tik pradėtų gamint pietų, lyg to būtų negana, mažoji užsireikalavo valgyti tūks plyš dabar. Tai teko panaudoti ką tik iškeptas daržoves alkaniesiems, greituoju sugalvota pietų alternatyva. Ką gi kepenėlės – vakarienei…

Reikės:

vištienos kepenėlių (jei šaldytos – atšildytų),

morkų,

svogūnų,

saldžiosios paprikos,

krapų,

miltų,

grietinės ar grietinėlės,

druskos,

pipirų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Vištienos kepenėles nuplauname, jei turime laiko numirkome. Barstome jas druska, pipirais.

Morkas sutarkuojame burokine tarka, svogūnus ir papriką smulkiais gabalėliais. Krapus pasmulkiname.uvesti

Morkas, svogūnus ir papriką pakepiname su šlakeliu aliejaus, kol suminkštėja. Baigus kepti barstome krapus, druską, pipirus. Iškepusias daržoves išimame į kitą indą.

Daržovių reiktų daug, kuo daugiau tuos skaniau. Kadangi mano šeima jas suvalgė nespėjus panaudoti, šį kartą jų mažai, o šiaip reiktų nepagailėti.

Beriame gerą gerą saują miltų į lėkštę, miltuose gerai apvoliojame kepenėles ir kepame keptuvėje, vidutinėje kaitroje, aliejuje, apverčiant.

Kepenėles gerai apkepti, jei mėgstat lengvai paskrudinti. Baigiant kepti sudedame keptas daržoves ir šiek tiek dar pakepame.

Sudedame grietinėlę ar grietinę ir viską dar minutėlę pašildome, kol užverda.

Skanaus!

Baisingai mėgstu marinuotus kopūstus, kažin kodėl jie seniai dingę iš parduotuvių lentynų. Užtikau AJ receptuose marinuotų cukinijų receptėlį, tai pasinaudojau ir užpyliau šiuo marinatu kopūstus. Žiūrėsiu, kaip bus.  Net neabejoju, kad liuks, pati nežinau kodėl.

Jau ragavau kopūstus, tikrai liuks, darysiu dar, tik vienas mažas pakeitimas, cukraus dėsiu mažiau koki 100 arba 80 g. vietoj 180 g., nes kopūstų norisi labiau rūgštesnių, nei saldesnių.

Reikės:

Kopūstų

stiklainių ir dangtelių.

Marinatui:

Buvau suabejojus ar dėtį šį receptą, juk jis toks paprastas ir kas nemoka pasidaryt pomidorų sulčių žiemai. Bet kad jau šis tinklalapis yra visų pirma mano pačios užrašinė, taigi pasidariau sulčių ir užsirašiau, jei kada pamirščiau ar mano zuikutei reikėtų, jei dar tokie tinklalapiai bus…

Reikės:

pomidorų,

druskos (~ 5 g litrui sulčių),

stiklainių,

dangtelių.

Gaminame:

Gerai sunokusius pomidorus supjaustome kaip galima smulkiau.

Sudedame pjaustytus pomidorus į puodą ir verdame, kol atsiranda sulčių.

Nukošiame sultis ir pomidorus per kiaurasamtį, pertriname likusias sveikas pomidorų dalis.

Atsiradusias sultis dar kartą užviriname, gardiname druska.

Supilstome į paruoštus konsvervavimui stiklainius ir užsukame dangteliais.

Sultys būna tirštokos, bet tokių jų maistinė vertė didesnė.

Skanaus!