Vakar nusprendžiau pasilepinti, nors gaminau graikišką troškinį, nusprendžiau tvirtai – vakarienę valgysiu savo, kitokią nei šeima. Taip užsinorėjau ko nors lengvo, „sūriško“. Prisiminiau Beatos laidoje matytus sumuštinius su dviem sūriais, kapareliais ir salsa verde padažu. Salsa verde man netinka dėl ančiuvių, nebėda – turiu savajį užpilo variantą. Beveik tas pats, tik be ančiuvių, o šį kartą ir be kaparelių. Nusprendžiau, bet kol pasigaminau iš savo kalno verkiančių pomidorų sultis, kol sužiūrėjau šeimos vakarienę, kol apšokinėjau sergančią mažąją, buvo taip vėlu, kad nebesinorėjo ir savosios vakarienės, vos vieną sumuštinį prisiverčiau suvalgyt, juk taip su noru dariau, kelis skaniausiai sušveitė, jau prisikirtęs troškinio brangusis, taigi dar keli sumuštiniai liko gulėt iki rytojaus. Ryte jie man labai viliojantys pasirodė, ir nustebau – karšti buvę vakar, šiandien iš ryto buvo gal net dar skanesni. Va tau ir karšti. O sūris, turėjau tik Vilkyškių „Fetuva“, tas iš viso nustebino, per netyčia papuolęs ant sumuštinio sužibėjo, kaip tikra žvaigždė, beje Beata naudojo: mozzarella ir feta sūrius.

Reikės:

Prancūziško batono (naudojau su česnakinio sviesto įdaru),

fetos sūrio (naudojau Vilkyškių „Fetuvą“),

Užpilui:

pusės citrinos sulčių (galima keisti balto vynuogių vyno actu),

kelių VŠ alyvuogių aliejaus,

česnako skiltelės,

kelių šviežių baziliko lapelių,

pipirų, druskos.

Gaminame:

Batono riekeles kelias minutes paskrudiname 200 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Ant karštų riekelių sudedame fetos riekeles ir dar minutėlei šauname į orkaitę, kol sūris lengvai lengvai pasilydys.

Užpilą:

Į indelį pilame kelis VŠ aliejaus, spaudžiame česnaką, beriame smulkintą baziliką, spaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome. Beriame kelis grūdelius druskos,pipirų. Išmaišome, ragaujame – turi būt rūgštoka, bet maloniai. Jei per rūgštu, galima berti šiek tiek cukraus arba naudoti balto vyno actą.

Karštus sumuštinius užpilame užpilu ir mėgaujames.

Skanaus!

 

Neseniai iš Danijos trumpam parlėkė Astutė – draugė mano mieliausia. Susibėgom pas jos tėvelius kavos, naujienomis pasidalinti ir begeriant kavą akis užkliuvo už dubenyje gulėjusių baklažanų. Pasiklausiau savo draugės, ką iš jų jinai gamina. Sako – Musaką. Buvau apie tokį girdėjusi, puoliau klausti smulkiai, kaip ir ką daryti, kaip gaminti. Taip skaniai jinai man nupasakojo, kad už kelių dienų puoliau gamint.

Skanu, skanu ir sotu. Labiausia tiko mano namiškiams ir bulvių, ir mėsos – svajonių patiekalas. Pagamint Musaką nėra labai greita, bet verta. Pirmą kartą gamindama neišvengiau klaidų, bet kitam kartui žinosiu ką daryt. Bulves supjaustyt ploniau ir faršo sluoksnis tikrai turi būt didesnis, maniškis dingo tarp bulvių ir baklažanų, bet skonio tai nesugadino. Asta pasakojo, kad į faršą deda kepintą tarkuotą morką, šį kartą dariau be jos, bet kad tiktų morka – neabejoju.

Reikės (didelei kepimo formai):

~ 5 – 8 vidutinių bulvių,

2 baklažanų,

700 g. jautienos faršo,

svogūno galvos,

1 morkos,

2 česnako skiltelių,

3 pomidorų arba 200 g.  konservuotų pomidorų be odelių,

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

pusės citrinos sulčių,

aliejaus kepimui,

5 VŠ maltų džiuvėsėlių.

Baltajam (bechamel) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Bulves ir baklažanus supjaustome griežinėliais, griežinėlius kelias minutes apkepame aliejuje, sudedame ant popierinių rankšluosčių, riebalams sugerti, pabarstome druska.

Svogūną susmulkiname pakepiname, kol suminkštėja, baigiant sudedame smulkintą česnaką, dar minutėlę pakepame.

Sudedame faršą. Kepame, kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Apkepus faršą, gardiname druska, pipirais, raudonėliu. Dedame smulkintus pomidorus arba smulkintus konservuotus, spaudžiame citrinos sulčių ir viską patroškiname, kol beveik išgaruoja vanduo.

Verdame bešamelio padažą, vėl kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Jei šis variantas atrodo per ilgas jis to vertas tikrai, nes skanesnio padažo nerasit, tuomet galima reikalą supaprastinti: ištirpiname sviestą, beriame miltus, porą minučių maišant pakepiname. Maišant pilame  pieną ir verdame, maišydami, kol užverda.

Sluoksniuojame muską:

Išdėliojame buvių sluoksnį.

Virš bulvių – baklažanų sluoksnis.

Virš baklažanų – farš0 sluoksnis.

Viršutinis sluosnis – baltojo padažo arba bešamelio.

Kad kepant bešamelis nesudegtų bartome viršų maltai džiuvėsėliais.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje ~ 30 – 40 min.

Skanaus!

Aną dieną užsinorėjau vėdarų, taip labai labai, kad lėkiau pirkti bulvių ir žarnų. Kiekvieną kartą pagaminus vėdarus, vėl juos kepti norą palieku ilgam…

Paslaptis, kodėl ilgam – žarnos. Baisiai jau nemalonus reikalas. Man užaugusiai kaime, kur tėvai augino ir skerdė kiaules, neturėtų taip būti. Kažkaip nepamenu, kad žarnų tvarkymas būtų buvęs toooks nemalonus ar toooks „kvapnus“. Gal namuose auginti paršeliai kitokie? …

Pamenu pirmą kartą, jau ilgą laiką gyvenus mieste, pirkau žarnas, tiems patiems vėdarams ir šiandien pamenu, kaip išpakavusi žarnas nustebau. Tiesiog negalėjau patikėti tuo ką matau ir šiandien nesuprantu, kaip galima pardavinėti iki galo neišvalytas žarnytes? Kažkoks siaubas, kol paruoši jas vėdarams, dingsta visi norai jas valgyti…

Na, pradėjau čia, aš ne kaip, bet aną dieną ruošdama vėdarus, valydama žarnas galvojau, kaip jas paruošti niekad to nemačiusiam miesto vaikui… neturiu atsakymo… O

jei turit tuos vėdarus, kur sukimšti, tai pasigaminti juos vienas juokas.

Reikės:

bulvių,

rukytų lašinukų gero bryzo (nepagailėti, kitaip bus sausas vėdaras)

svogūno galvos,

morkos jei patinka,

pieno (litrui tarkių -nedidelė stiklinė),

žarnų (jei nenorit gadinti apetito ruošdamos – geriau plonųjų).

Gaminame:

Bulves sutarkuojame.

Lašinukus supjaustome, pakepame, kol lieka spirgučiai, išsiskiria daug riebalų.

Pieną užvedame verdančiu užilame bulvių tarkius. Išmaišome.

Baigiant spirginti lašinukus sudedame smukintą svogūną, tarkuotą morką ir pakepame, kol suminkštėja. Baigus kepti supilame į tarkius.

Išmaišome. Beriame pipirų, galima mairūno. Druskos neberiu, nes lašinukai būna sūrūs.

Į paruoštas žarnas (gerai išvalytas, išplautas, numirkytas druskos suryme) šaukštu krečiame tarkius, kietai neprikemšame, kad kepant žarnos nesprogtų. Prieš kemšant ir baigiant nepamiršti užrišti žarnos galų.

Kepame riebalais pateptoje orkaitėje 150 – 180 laipsnių temperatūroje.

Po 5 – 10 min. kepimo žarnos subadome adata, kad nesprogtų, gerai būna kepant viršų palaistyti riebalais. Jei reika apversti. Kepimo laikas priklauso nuo žarnos storumo, nuo 30 min. iki 1 val.

Skanaus!

Spirgučius su morkomis ir svogūnais,

Kadaise žiūrėjau kažkokią laidą, kurioje kalbino Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. Ministrė pasakojo, kaip gamina salotas „Jūra“. Man taip patiko, kad tas salotas tuoj pat išbandžiau ir jos dabar mano mėgstamiausios, kviesdama svečius būtinai ruošiu šias salotas, kas valgė, tas gyrė. Paprasta, greita ir kaip skanu! Vakar buvusius svečius taip pat jomis vaišinau, tik nufotografuot pasikuklinau, o vėliau jau nebuvo ką, nekalbant apie tai, kad salotas reikėjo pildyt.

Reikės:

krevečių (sūryme),

vėžių uodegėlių (sūryme),

svogūnų galvų, pjaustytų griežinėliais,

agurkų, pjaustytų griežinėliais,

paprikos, pjaustytos šiaudelais,

alyvuogių,

alyvuogių aliejaus,

smulkintų krapų,

citrinos,

citrininių žuvies prieskonių („Santa Marija“),

salotų lapų puošimui.

Gaminame:

Salotų lapus nuplautus ir išdžiovintus išdėliojame lėkštėje.

Ant jų dėliojame agurkų griežinėlius, iš griežinėlių galima padaryt kryžių.

Agurkų kryžiaus kampuose sudėt 4 krūveles krevečių ir vėžių uodegėlių.

Viršuje dėlioti svogūnų griežinėlius, alyvuoges, paprikų šiaudelius.

Viską barstome smulkintais krapais, citrininiais žuvies prieskoniais.

Viską apšlakstome negailėdami citrinos sultimis, pašlakstome alyvuogių aliejumi.

Jei turėsi laiko, palaikysite salotas nors pusvalandį, daržovės ir vežiagyviai pasimarinuos, bus pasakiškai skanu.

Skanaus!

Visokie tokie troškiniai mūsų šeimoje vadinami makalošėm ir per daug metų jau praėję atrankas gaminami tik keli. Tai grybų su ryžiais, ši – burokėlių ir dar kelios daržovių. Visos kitos jau gavę makalošių vardus ir daugiau negaminamos. Šis reptas taip pat kažkada rastas supermamose.

Reikės:

2 kg virtų burokėlių, sutarkuotų burokine tarka,

0,5 kg virtų pupelių,

300 g morkų,

300 g svogūnų,

1 stiklinė pomidorų padažo,

1  stiklinė aliejaus,

druskos, pipirų, lauro lapų,

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Puode apkepiname aliejuje tarkuotas morkas ir smulkintus svogūnus.

Apkepus morkoms ir svogūnams sudedame visas sudedamąsias dalis ir troškiname 45 min. nedidelėje kaitroje, pamaišant.

Baigiant gardiname druska, pipirais.

Karštas troškinys sukrečiamas į stiklainius ir užsukamas dangteliais. Laikyti vėsiai.

Skanaus!