Stovejo obuoliai ant stalo ir verkdami prašė ką nors su jais daryti. Vienam pūvo šonas, kitam – vidus, trečias pažiūrėt buvo negražus. Tai ir dariau ką nors. Idėją radau „Moters“ žurnale.

Reikės:

obuolių,

varškės (žurnale: 4 obuoliams 4 VŠ varškės),

saujos razinų,

1 VŠ tirpinto sviesto,

1/2 AŠ vanilinio cukraus.

Gaminame:

Obuolių sėklas išskobiame. Žiūrėti, kad neliktų, nes apkrs įdaras.

Razinas perliejame verdančiu vandeniu ir nuvarviname.

Varškę sumaišome su vaniliniu cukrumi ir razinomis.

Įdarą sudedame į obuolių vidų.

Obuolių išorę aptepame tirpintu sviestu.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 – 25 min.

Skanaus!

Netoli manęs yra ūkininkų parduotuvė, ten parduoda nuostabius kiaulienos šonkauliukus. Tai prisipirkau jų kalną. Darbo mažai, o kaip skanu.

Reikės:

Kiaulienos šonkauliukų,

bulvių pjaustytų riekelėmis (~ 1 cm),

mokų pjaustytų riekelėmis (~ 0,5 cm),

svogūno galvos,

druskos, pipirų, mėgstamų mėsos prieskonių,

miltų (apvoliojimui),

aliejaus kepimui,

sultinio kubelio,

vandens.

Gaminame:

Šonkauliukus supjaustome po vieną, barstome prieskoniais.

Prieskoniuotus šonkauliukus voliojame miltuose ir apkepame keptuvėje, aliejuje.

Į skardą dedame pjaustytas bulves, morkas, svogūno galvą, padalintą į kelias dalis.

Ant bulvių dedame apkeptus šonkauliukus.

Pilame vandens, kad apsemtų kauliukus.

Barstome šiek tiek druskos, pipirų, galima mėgstamų prieskonių ar sultinio kubelio sutrupint, kad išgaravus vandeniui padažas būtų skanesnis.

Skardą uždengiame folija.

Viską kepame iki 200 įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val.

Baigiant kepti, nudengiam foliją ir baigiam garinti vandenuką ir apkepinam šonkauliukus.

Kauliukai buvo volioti miltuose, tad išgaravus vandeniui lieka nuostabus, tirštokas padažas.

Skanaus!

Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!

Žiūriu, kad jau labai įsisukau į Aguonėlės virtuvę. Ką padarysi, kad labai jau man artima. Kaip suprantu jos antroji pusė tokia pat „mėsėdė“ kaip ir manoji, tai man viskas jos virtuvėje mėsiško labai „į temą“.

Čia paprastas, bet labai liuks receptėlis kiaulienos sprandinei. Darbo mažai, skonis liuks, tik ilgiau užtruka, kol pasimarinuoja mėsytė, bet ką reiškia iš vakaro greit greit supjaustyt ir pabarstyt prieskoniais…

Kaip pasidaryti tzadziki ir pitą rašiau anksčiau. Viskas kartu – nerealu!

Gyroms reikės:

~ 500 g. kiaulienos sprandinės,

1 AŠ džiovinto raudonėlio,

1 AŠ džiovinto baziliko,

2 skiltelių česnako,

druskos, pipirų,

2 svogūnų,

aliejaus kepimui (Aguonėlė naudojo sviestą ghee, aš keičiau alyvuogių aliejumi).

Gaminame:

Kiaulienos sprandinę supjaustome  plonomis, siauromis juostelėmis. Beriame raudonėlį, baziliką, spaudžiame česnaką, beriame druskos, pipirų, gerai išmaišome ir paliekame per naktį marinuotis (blogiausiu atveju – kelioms valandoms).

Rytojaus dieną svogūnus supjaustome plonais žiedeliais ir pakepame iki skaidrumos.

Sudedame kiaulieną ir viską pakepame, kol mėsytė iškepa.

Valgome su tzadziki,  apie jį rašiau anksčiau – žiūrėti čia.

Be proto skanu su pita duona, apie ją irgi rašiau anksčiau – žiūrėti čia.

Pasigaminti tzadziki padažą – vienas juokas, o jei nėra pitos – ne bėda, keiskit kita balta duonelė, bus nemažiau skanu, gal tik ne taip graikiška.

Skanaus!

Moliūgas – man daržovė Nr. 1. Kokių tik fantastiškų patiekalų iš jo galima pagamint. Moliūgų manija mane užkrėte mama. Iš jos išmokau moliūgų košes, sriubas, kiaušinienes, uogienes ir tt… visų receptų dar ir nesudėjau, o reiks ir būtinai.

Ši sriuba Beatos.  Kaip tik ji puikuojasi šių metų  Beatos kalendoriuje ir dar kaip tik spalio mėnesį. Į sriubą nesu dėjusi kepintos vištienos ir manų, Beatos receptą išbandžiusi supratau, koks liuksusinis dalykas tai yra. Superinė sriuba, tirta, šildanti, tikra rudeninė. Mažoji sriaubė net gražu buvo, vadinasi verta gaminti.

Gaminau iš akies, tad čia surašysiu Beatos normas.

4 – 6 porcijoms reikės:

1 svogūno,

1 vištienos krūtinėlės (naudojau vištienos šlaunelių mėsytę, dabar jos pirkt yra ir be odelių, ir be kaulų – super),

2 morkų,

4 VŠ manų kruopų,

500 g. moliūgo,

30 g. sviesto arba aliejaus kepimui,

1 L vandens,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Svogūną susmulkiname, morką sutarkuojame.Pakepame keptuvėje iki svogūnų skaidrumo.

Kol kepa svogūnai, morkos ir vištiena į puodą pilame vandens ir smulkiais kvadratėliais supjaustytą moliūgą. Tegul verda, kol moliūgas suvirs. Kokias 15 min.

Pakepinus svogūnus ir morkas sudedame į tą pačią keptuvę smulkintą vištieną. Apkepame. Pabaigai barstome druska ir pipirais.

Į verdančių moliūgų puodą supilame kepintas daržoves su vištiena.

Baigiant virti beriame manų kruopas, kurios išverda per 5 min. Ragaujame, jei reikia beriame druskos.

Valgyti sriubą galima užbalinus grietinėle, bet nebūtina.

Skanaus!